Rusijos veiksmai šalies ekonomikos neparklupdys

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 26 d. ketvirtadienis

Nors Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu vertinami prieštaringai, SEB banko analitikai nuo 3,2 proc. iki 3,8 proc. pagerino šalies BVP augimo 2013 metais prognozę. 2014 metų ir 2015 metų BVP augimo prognozė nekeičiama — BVP turėtų augti atitinkamai 3,5 proc. ir 4 procentais. Prognozuojama šiais metais infliacija sumažinta nuo 2 proc. iki 1,5 procento, skelbiama naujausiame SEB banko leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

„Nors pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos plėtra tebėra prieštaringa, bendras situacijos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3-6 mėnesius. Atkunta šalies mažmeninė prekyba — pastaruoju metu sparčiau augo ne pirmojo būtinumo prekių paklausa, o tai rodo, kad žmonės jaučiasi tvirčiau ir skiria dalį pajamų ne tik duonai kasdieninei“, — pristatydamas leidinį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Analitikas atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu. Pasak G. Nausėdos, viešojoje erdvėje sklinda labai įvairių šio demaršo pasekmių šalies ekonomikai vertinimų — nuo apokaliptinių iki labai santūrių. „Reikėtų pradėti analizę nuo statistikos — 2013 metų sausį-liepą į Rusiją iškeliavo 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Mūsų eksportas į šią Rytų kaimynę yra kaip reta gerai diversifikuotas — pastaruoju metu smarkiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų, mašinų ir įrenginių, tekstilės gaminių, baldų, chemijos produktų, plastikinių ir guminių gaminių išvežimas“, — sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, šiuo metu probleminiai prekybos su Rusija sektoriai sudaro tik nedidelę Lietuvos eksporto  dalį. „Patirtis rodo, kad tokio pobūdžio trikdžiai kartojasi, tačiau trunka palyginti neilgai. Rimtesnių iššūkių mums kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas, ne tik neigiamai atsiliepsiantis jos „apetitui“ lietuviškoms prekėms, bet ir padidinsiantis platesnio masto protekcionistinių veiksmų tikimybę“, — sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, kad ir kaip būtų, situacija nė iš tolo neprilygsta 1998 metų Rusijos finansų krizei, kuri staigiai ir iš pamatų supurtė dvišalę prekybą, priversdama Lietuvos verslininkus atsigręžti į Vakarų rinkas. „Jeigu dabartinės problemos užsitęstų, tokia alternatyva yra jau ir dabar, juolab kad daugelis prekių (kartais net ir be didžiulių investicijų) galėtų būti nukreiptos iš Rytų į Vakarus. Nieko naujo po saule nėra — pelningos rinkos dažniausiai būna nenuspėjamos ir nuolat  iškrečia skausmingų siurprizų, todėl niekas už patį verslininką geriau nenuspręs, kas jam svarbiau – didelė momentinė grąža ar verslo saugumas ir stabilumas“, — sakė G. Nausėda.

SEB analitikų teigimu, pastaraisiais mėnesiais didesnio indėlio į ekonomikos plėtrą susilaukiama iš vidaus rinkos. Mažmeninės prekybos augimo tempas nėra itin įspūdingas, tačiau tuo pat metu vyksta įdomūs struktūriniai pokyčiai. Prekyba naudotais daiktais neužleido lyderės pozicijos pagal augimo spartą, tačiau ji visgi buvo lėtesnė negu metų pradžioje. Sparčiau didėjo tekstilės, drabužių ir avalynės, buitinės ir vaizdo technikos pardavimas, rodantis namų ūkių gebėjimą daugiau pinigų išleisti ne pirmojo būtinumo prekėms. Maisto produktų pardavimas ūgtelėjo mažiau, o specializuotos parduotuvės prarado rinkos dalį prekybos centrų naudai.

„Infliaciją pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ir numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas nuo 470 iki 570 litų sukuria palankias sąlygas vidaus rinkai stiprėti, tačiau vartojimą dar labiau pagyvintų optimistiniai ir stabilūs gyventojų lūkesčiai“, — teigė G. Nausėda. Anot ekonomisto, neapibrėžtumas vis dar gaubia itin svarbias viešojo gyvenimo sritis — mokesčių, energetikos politiką ir net euro įvedimą, o tai trukdo namų ūkiams projektuoti savo finansinę ateitį.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »