Rusijos veiksmai šalies ekonomikos neparklupdys

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 26 d. ketvirtadienis

Nors Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu vertinami prieštaringai, SEB banko analitikai nuo 3,2 proc. iki 3,8 proc. pagerino šalies BVP augimo 2013 metais prognozę. 2014 metų ir 2015 metų BVP augimo prognozė nekeičiama — BVP turėtų augti atitinkamai 3,5 proc. ir 4 procentais. Prognozuojama šiais metais infliacija sumažinta nuo 2 proc. iki 1,5 procento, skelbiama naujausiame SEB banko leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

„Nors pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos plėtra tebėra prieštaringa, bendras situacijos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3-6 mėnesius. Atkunta šalies mažmeninė prekyba — pastaruoju metu sparčiau augo ne pirmojo būtinumo prekių paklausa, o tai rodo, kad žmonės jaučiasi tvirčiau ir skiria dalį pajamų ne tik duonai kasdieninei“, — pristatydamas leidinį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Analitikas atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu. Pasak G. Nausėdos, viešojoje erdvėje sklinda labai įvairių šio demaršo pasekmių šalies ekonomikai vertinimų — nuo apokaliptinių iki labai santūrių. „Reikėtų pradėti analizę nuo statistikos — 2013 metų sausį-liepą į Rusiją iškeliavo 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Mūsų eksportas į šią Rytų kaimynę yra kaip reta gerai diversifikuotas — pastaruoju metu smarkiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų, mašinų ir įrenginių, tekstilės gaminių, baldų, chemijos produktų, plastikinių ir guminių gaminių išvežimas“, — sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, šiuo metu probleminiai prekybos su Rusija sektoriai sudaro tik nedidelę Lietuvos eksporto  dalį. „Patirtis rodo, kad tokio pobūdžio trikdžiai kartojasi, tačiau trunka palyginti neilgai. Rimtesnių iššūkių mums kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas, ne tik neigiamai atsiliepsiantis jos „apetitui“ lietuviškoms prekėms, bet ir padidinsiantis platesnio masto protekcionistinių veiksmų tikimybę“, — sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, kad ir kaip būtų, situacija nė iš tolo neprilygsta 1998 metų Rusijos finansų krizei, kuri staigiai ir iš pamatų supurtė dvišalę prekybą, priversdama Lietuvos verslininkus atsigręžti į Vakarų rinkas. „Jeigu dabartinės problemos užsitęstų, tokia alternatyva yra jau ir dabar, juolab kad daugelis prekių (kartais net ir be didžiulių investicijų) galėtų būti nukreiptos iš Rytų į Vakarus. Nieko naujo po saule nėra — pelningos rinkos dažniausiai būna nenuspėjamos ir nuolat  iškrečia skausmingų siurprizų, todėl niekas už patį verslininką geriau nenuspręs, kas jam svarbiau – didelė momentinė grąža ar verslo saugumas ir stabilumas“, — sakė G. Nausėda.

SEB analitikų teigimu, pastaraisiais mėnesiais didesnio indėlio į ekonomikos plėtrą susilaukiama iš vidaus rinkos. Mažmeninės prekybos augimo tempas nėra itin įspūdingas, tačiau tuo pat metu vyksta įdomūs struktūriniai pokyčiai. Prekyba naudotais daiktais neužleido lyderės pozicijos pagal augimo spartą, tačiau ji visgi buvo lėtesnė negu metų pradžioje. Sparčiau didėjo tekstilės, drabužių ir avalynės, buitinės ir vaizdo technikos pardavimas, rodantis namų ūkių gebėjimą daugiau pinigų išleisti ne pirmojo būtinumo prekėms. Maisto produktų pardavimas ūgtelėjo mažiau, o specializuotos parduotuvės prarado rinkos dalį prekybos centrų naudai.

„Infliaciją pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ir numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas nuo 470 iki 570 litų sukuria palankias sąlygas vidaus rinkai stiprėti, tačiau vartojimą dar labiau pagyvintų optimistiniai ir stabilūs gyventojų lūkesčiai“, — teigė G. Nausėda. Anot ekonomisto, neapibrėžtumas vis dar gaubia itin svarbias viešojo gyvenimo sritis — mokesčių, energetikos politiką ir net euro įvedimą, o tai trukdo namų ūkiams projektuoti savo finansinę ateitį.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija (1)

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »