Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 7 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. Su bekontakte kortele klientas gali sumokėti iki 10 eurų, neįvedęs PIN kodo.

„Bekontakčiai mokėjimai yra saugūs, patikimi ir atitinka savo paskirtį. Šios kortelės leidžia klientams greitai ir lengvai atlikti mokėjimus, o mažmenininkams išvengti neveiksmingų mažos vertės operacijų grynaisiais. Apgaulių su bekontaktėmis  kortelėmis lygis yra ypač žemas – integruota saugumo funkcija reiškia, kad po tam tikro skaičiaus operacijų naudotojo bus paprašyta įvesti PIN kodą. Be to, visi „Visa“ kortelių naudotojai gali būti tikri – tapę nekaltomis apgaulės aukomis, jie gali atgauti savo pinigus“, – pasakoja „Visa“ atstovas Baltijos šalims Vesa Tukonen.

Bekontakčiai mokėjimai yra tokie pat saugūs, kaip ir mokėjimai su PIN kodu, prie kurių esame taip įpratę:

  1. Bekontaktės kortelės turi įdiegtą saugumo funkciją. Tai reiškia, kad po kelių atliktų operacijų kortelės turėtojų bus paprašyta įvesti PIN kodą.
  2. Jeigu kortelė pametama arba pavagiama, ja vis tiek bus galima pasinaudoti vos kelis kartus – vėliau reikės įvesti PIN kodą.
  3. Tapęs apgaulės auka, kortelės naudotojas turėtų nedelsdamas kreiptis į kortelę išdavusį banką. Apgaulės aukomis tapusiems klientams, kai naudojamasi jų bekontaktėmis kortelėmis, jų bankas užtikrina tokį patį apsaugos lygį, kaip ir atliekant bet kurias kitas operacijas2.

 Kaip užtikrinamas saugumas

Vesa Tukonen aiškina, kad kiekvienoje bekontaktėje kortelėje yra įdiegtas labai saugus lustas, jis atlieka įvairias funkcijas, užtikrindamas kortelės saugumą ir saugią sąveiką su bekontakčiais POS terminalais.

„Kad operacija įvyktų, bekontaktė kortelė turi susisiekti su bekontakčiu priėmimo terminalu. Tam naudodama privačius ar slaptus raktus, kortelė generuoja vienkartinius elektroninius parašus ir kriptogramas. Taip bekontakte kortele atliekama operacija tampa tokia pat saugi, kaip ir su lustu ir PIN kortele (vadinamąja „Chip-and-PIN“ kortele) atliekama operacija. Dėl itin pažangios į kiekvieną „Visa“ bekontaktę ir „Chip-and-PIN“ kortelę integruotos technologijos per pastarąjį dešimtmetį apgaulės mastas labai sumažėjo3“, – atskleidžia „Visa“ atstovas Baltijos šalims.

Naujovė jau tampa norma

Bekontakčiai mokėjimai tampa itin populiarūs visoje Europoje, ir ryškiausias to įrodymas yra didėjantis tokių kortelių naudojimo mastas. Remiantis „Visa“ duomenimis4, per pastaruosius 12 mėnesių bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta 6,6 mlrd. operacijų. 2017 m. balandį bekontakčiai mokėjimai sudarė 39 proc. visų „Visa“ apdorotų tiesioginių mokėjimų.

„Prognozuojame, kad iki 2020 m. vienas iš penkių klientų mokės už prekes su išmaniuoju telefonu kasdien, o mokėjimai mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu sudarys daugiau nei 50 proc. visų „Visa“ operacijų5“, – tęsia Vesa Tukonen. – Tai išankstinė prognozė, tačiau atsižvelgus į tai, kad per pastaruosius metus naudotojų skaičius išaugo dukart, o tokių operacijų sumos – triskart, manome, kad tokia prognozė gali būti net pernelyg konservatyvi.“

Artimiausioje ateityje atsiskaitysime nešiojamaisiais įrenginiais

„Kol kas keturios šalys, kuriose atliekama daugiausia bekontakčių mokėjimų, yra Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija ir Suomija. Kadangi Lietuva turi vieną didžiausių belaidžio ryšio aprėptį ir interneto greitį Europoje, esu įsitikinęs, kad rinka jau pakankamai pribrendo, jog galėtų pradėti mėgautis bekontakčiais mokėjimais“, – kalba V. Tukonen.

Auganti bekontakčių mokėjimų infrastruktūra kuria pagrindą kitai skaitmeninių mokėjimų kartai. Ta pati NFC technologija, užtikrinanti bekontakčius mokėjimus kortele, taip pat palaiko mokėjimus mobiliaisiais ar nešiojamaisiais įrenginiais, o per artimiausius metus bus kuriama ir rinkai siūloma vis daugiau naujų paslaugų. Savo ruožtu bekontakčiai mokėjimai ugdo mokėjimo palietus įgūdžius ir taip atlieka svarbų vaidmenį skatinant naudotis mobiliaisiais ir nešiojamaisiais įrenginiais. Kadangi tikimasi, kad visoje Europoje iki 2020 m. mokėjimų mobiliosiomis priemonėmis mastas išaugs triskart6, bekontakčių mokėjimų svarba ateities mokėjimų technologijai yra akivaizdi.

Šaltinis: Visa
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »