Lietuvos banko siūlomas elektroninių mokėjimų proveržis palaikomas rinkos dalyvių

Publikuota: 2016 m. gruodžio 14 d. trečiadienis

Po viešos konsultacijos su rinkos dalyviais pradedamas praktinis pasirengimas per artimiausius ketverius metus įgyvendinti Nacionalinę mokėjimų strategiją. Ja siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir verslui masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus išsprendus juos stabdančias problemas.

„Viešos konsultacijos dėl elektroninių mokėjimų ateities rezultatai rodo, kad einame teisinga kryptimi. Išsakytų dėl to nuomonių įvairovė padeda mums dar geriau suprasti gilumines rinkos problemas. Įsiklausę į jos dalyvių siūlomus sprendimus, dabar daugiausia dėmesio skirsime praktiniam pasirengimui artimiausiais mėnesiais patvirtinti Nacionalinę mokėjimų strategiją ir, sutelkus valstybės institucijų ir privačiojo verslo pastangas, pradėti ją įgyvendinti, kad Lietuva įveiktų atsilikimą šioje srityje ir visuomenė iš to turėtų naudos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Per viešą konsultaciją atsiliepimus pateikę respondentai išsamiai komentavo Lietuvos banko iškeltas mokėjimų rinkos problemas dėl konkurencijos šioje rinkoje stokos, lėto inovacijų diegimo, nepakankamo mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimo ir grynųjų pinigų naudojimo įpročių. Jas dažnai aiškino masto ekonomijos trūkumu, aukštomis infrastruktūros sąnaudomis ir reguliavimo našta. Iš visų šiame strategijos projekte nurodytų priemonių daugiausia palaikymo sulaukė idėja įsteigti Mokėjimų tarybą, kuri sudarytų galimybę įmonėms ir vartotojams sistemiškai ir koordinuotai nagrinėti mokėjimų rinkos problemas ir teikti siūlymus, kaip jas spręsti, palaikomos ir visuomenės finansinio švietimo iniciatyvos.

Momentiniai mokėjimai vertinami kaip perspektyvi mokėjimo priemonė, tačiau kol kas pasigendama aiškaus verslo modelio ir jo valdymo galimybių. Dėl šių ir kitų momentinių mokėjimų aspektų bus toliau diskutuojama su rinkos dalyviais 2017 m. sausio mėn. rengiamame Lietuvos banko informaciniame susitikime.

Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte siūloma veikti trimis kryptimis: 1) išplėtoti infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus; 2) padidinti mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendžiant dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų; 3) didinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis. Tai įgyvendinus būtų galima pasiekti Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslą – sudaryti sąlygas, kad 2020 m. Lietuvos gyventojams būtų prieinami ir masiškai paplistų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti elektroniniai mokėjimai. Strategijos tikslą daugelis respondentų, išsakiusių nuomonę per viešą konsultaciją, siūlytų plėsti, kad būtų numatytas bendras visų mokėjimo būdų (įskaitant ir mokėjimo kortelių) valdymo planas ir siektinos tendencijos.

Vieša konsultacija dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos projekto vyko 2016 m. birželio–rugsėjo mėn. Lietuvos bankas gavo rašytinių atsiliepimų iš 19 skirtingų įstaigų, organizacijų ir asmenų. Visi atsiliepimai, kurių autoriai neprieštaravo, paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Apibendrinta viešos konsultacijos ataskaita ir respondentų atsakymai, jų autoriams neprieštaraujant, taip pat paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »