Lietuviai siekia taupyti, tačiau į ateitį žiūri pro pirštus

Publikuota: 2013 m. vasario 7 d. ketvirtadienis

SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad dažniausiai minimas taupymo tikslas visose šalyse – užsitikrinti saugumą, kurį suteikia turimos santaupos. Vis dėlto Lietuvos gyventojų taupymo elgsena rodo, kad labiausiai taupoma dabar aktualiems poreikiams, o į tolimą ateitį žiūri pro pirštus. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors lietuviai turi daugiausia taupymo tikslų, taupymo ir investavimo priemonių pasirinkimą riboja finansinės galimybės ir trumpalaikis požiūris į kaupiamą finansinį turtą.

Daugiausia taupoma tam, kas aktualu šiandien

Tyrimo duomenimis, visų trijų Baltijos šalių gyventojams svarbus santaupų suteikiamas saugumo jausmas. Tam, kad saugiau jaustųsi, taupo 59 proc. lietuvių, 39 proc. latvių ir 37 proc. estų. Įdomu tai, kad lietuviai turi daugiausia taupymo tikslų: vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas paminėjo daugiau kaip du tikslus (2,3), Latvijos ir Estijos – atitinkamai 1,4 ir 1,8 tikslo. Išanalizavus lietuvių pateiktus atsakymus, paaiškėjo, kad lietuviai norėtų taupyti viskam – ir pensijai, ir vaikų gerovei, ir pirkiniams ar atostogoms.

Išnagrinėjus tyrimo duomenis išsamiau, matyti, kad mūsų šalies gyventojams aktualiausi tie taupymo tikslai, kurie susiję su šiandiena. „Pagal respondentų amžių matyti, kad vis tik svarbiausia yra taupyti tiems poreikiams, kurie jau dabar yra aktualūs, o ne iš anksto ruoštis ateičiai. Pavyzdžiui, matyti, kad vidutinio amžiaus (30–50 metų) žmonės dažniau nurodo taupantys vaikams, kuriuos augina ar jau užaugino, o vyresni negu 50 metų – pensijai, iki kurios jiems likę labai nedaug laiko. Tuo tarpu jaunimas (iki 30 metų) taupymą pensijai nustumia į paskutinę vietą“, – pastebi J. Varanauskienė.

Santaupas kaupia taip, kaip leidžia finansinės galimybės

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai daugiau negu latviai ir estai naudojasi finansinėmis taupymo paslaugomis. Nesinaudojančiųjų jokiomis bankų ir kitų institucijų teikiamomis taupymo paslaugomis Latvijoje yra net 59 proc., Estijoje – 45 proc., o Lietuvoje – 35 proc. gyventojų.

„Viena vertus, net ir mažiausia tarp Baltijos šalių respondentų, nesinaudojančių finansinėmis paslaugomis, dalis Lietuvoje yra palyginti didelė. Kita vertus, tai nebūtinai turi reikšti, kad žmonės visiškai neturi jokių santaupų. Gali būti, kad pasirinktos taupymo priemonės yra kitokios. Galbūt dalis santaupas laiko namuose, dalis investuoja į kitokį turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Tyrimo duomenimis, populiariausia finansine taupymo paslauga tarp lietuvių ir toliau yra indėlis – jį turintys nurodė 43 proc. respondentų. Toliau pagal populiarumą būtų gyvybės draudimas (26 proc.) ir pensijų fondai (22 proc.). Tyrimo duomenimis, šiuo metu į akcijas ir investicinius fondus investuoja nedidelė dalis Lietuvos gyventojų – atitinkamai 4 ir 5 procentai.

„Matome, kad Lietuvos gyventojai taupo taip, kaip rekomenduojama pagal klasikinį turto kaupimo modelį, t. y. pirmiausia pasirenkamos paprasčiausios santaupų laikymo formos, skirtos saugumo poreikiams artimiausioje ateityje patenkinti, vėliau pradeda rūpėti sukaupti daugiau turto, palaipsniui didinant ir prisiimamą riziką. Šį eiliškumą lemia pajamų ir išlaidų santykis bei sukaupto turto dydis. Tačiau reikia pastebėti, kad rizikingiau investuojančiųjų dalis yra nedidelė ir pagal amžių ar pajamų dydį kinta nedaug. Tai rodo, kad didesnės rizikos gyventojai taupydami prisiimti vis dar nenori“, – sako J. Varanauskienė.

Jei turėtų galimybę, daugiausia Lietuvos gyventojų pirktų brangų daiktą

Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai, jei turėtų galimybę, dabar būtų labiau linkę „investuoti“ pinigus į kokį nors brangų daiktą – taip nurodė net 43 proc. respondentų. Tokiai investicijai šiandien ryžtųsi apie 27 proc. latvių ir tik 15 proc. estų.

Tačiau brangaus daikto įsigijimą kaip vienintelį pinigų panaudojimo būdą paminėjo tik 23 proc. lietuvių. Penktadalis (20 proc.) svarstytų ir galimybę įsigyti brangų daiktą, ir taupyti ar investuoti. Daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiandien norėtų tik taupyti ir kaupti finansinį turtą.

„Vadinasi, prielaidos, kad gyventojai puls leisti santaupas, nėra labai tvirtos. Išsami analizė parodė, kad mūsų šalies gyventojai ieško balanso tarp taupymo ir vartojimo, kuris turėtų vyrauti visus šiuos metus“, – pastebi J. Varanauskienė.

Apie tyrimą

Baltijos šalių namų ūkių taupymo elgsenos tyrimą SEB banko užsakymu internetu 2012 metų lapkričio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Mindshare“. Atliekant tyrimą, Lietuvoje apklausti 1 061, Latvijoje – 942, Estijoje – 1 023 respondentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija (1)

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »