Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 8 d. penktadienis

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.

Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?

„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. „FinTech“ – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs. Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau. 

„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.

Vilnius jau lenkia Londoną

Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga. 

„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.

Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka

Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.

Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.

Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų

Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus. 

Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.

Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.

 #SWITCH! hakatonas

 I. Laurs bus vienas iš rugsėjo 18 d. vyksiančio #SWITCH! hakatono teisėjų. Šių metų #SWITCH! Hakatonas orientuotas į atvirų inovacijų modelį, jo tema – „Atvira bankininkystė 2.0. „blockchain“ technologija – decentralizuotas sprendimas banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajai“. Hakatone dalyvausiančios komandos bandys sukurti unikalaus verslo modelio koncepciją banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui bei tokios koncepcijos pagrindimą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »