Kodėl bankai klausia?

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 9 d. trečiadienis

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, galimą sąsają su politikoje dalyvaujančiais, svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis ar kitą informaciją.

Tik dėl pačių klientų saugumo

Svarbu atkreipti dėmesį, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o dėl to, kad yra įpareigoti įstatymų – vadovaujamasi tarptautinius reikalavimus įtvirtinančiais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat įgyvendinant principą „Pažink savo klientą“. Todėl prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su kokiais nors įtarimais. Tai įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams jų pačių labui.

Pagal teisinius reikalavimus bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.

Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis. Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

Papildomai bankai periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti duomenų atnaujinimo anketą. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti. Tuo turėtų būti suinteresuoti ir patys klientai.

Kas gresia už įstatymų nesilaikymą?

Jeigu klientas atsisako pateikti bankui prašomą informaciją apie lėšų ar kito turto kilmę (arba kitus papildomus duomenis), bankui draudžiama atlikti piniginę operaciją ir jis gali nutraukti sandorius arba dalykinius santykius su klientu.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad bankai griežtai saugo visą kliento pateiktą informaciją, susijusią su jų tarpusavio dalykiniais ryšiais.

Nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.

Kas yra pinigų plovimas?

Tai veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Šiuos veiksmus dažniausiai atlieka plėšikai, narkotikų prekeiviai, įsilaužėliai, teroristai, mokesčių grobstytojai, kontrabandininkai ar su jais susiję asmenys.

Š. m. liepą įsigaliojo naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo dar labiau sugriežtinta atsakomybė už pinigų plovimą ir išplėstas subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »