Kodėl bankai klausia?

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 9 d. trečiadienis

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, galimą sąsają su politikoje dalyvaujančiais, svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis ar kitą informaciją.

Tik dėl pačių klientų saugumo

Svarbu atkreipti dėmesį, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o dėl to, kad yra įpareigoti įstatymų – vadovaujamasi tarptautinius reikalavimus įtvirtinančiais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat įgyvendinant principą „Pažink savo klientą“. Todėl prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su kokiais nors įtarimais. Tai įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams jų pačių labui.

Pagal teisinius reikalavimus bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.

Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis. Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

Papildomai bankai periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti duomenų atnaujinimo anketą. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti. Tuo turėtų būti suinteresuoti ir patys klientai.

Kas gresia už įstatymų nesilaikymą?

Jeigu klientas atsisako pateikti bankui prašomą informaciją apie lėšų ar kito turto kilmę (arba kitus papildomus duomenis), bankui draudžiama atlikti piniginę operaciją ir jis gali nutraukti sandorius arba dalykinius santykius su klientu.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad bankai griežtai saugo visą kliento pateiktą informaciją, susijusią su jų tarpusavio dalykiniais ryšiais.

Nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.

Kas yra pinigų plovimas?

Tai veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Šiuos veiksmus dažniausiai atlieka plėšikai, narkotikų prekeiviai, įsilaužėliai, teroristai, mokesčių grobstytojai, kontrabandininkai ar su jais susiję asmenys.

Š. m. liepą įsigaliojo naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo dar labiau sugriežtinta atsakomybė už pinigų plovimą ir išplėstas subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »