Ispanijos padėtis yra visų euro zonos bėdų pasekmė

Publikuota: 2012 m. birželio 13 d. trečiadienis

 

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama. „Danske“ banko vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas tikisi, kad Europos centrinis bankas artimiausiu metu imsis ilgalaikių likvidumo užtikrinimo priemonių, tačiau mažinti palūkanų normas neužteks.

Sprendžiasi visos ES likimas

Ispanijos ir Europos centrinio banko (ECB) susitarimo rinkos laukė, tačiau tai atnešė tik trumpalaikį palengvėjimą. Visas dėmesys kol kas bus sutelktas į Graikijos pakartotinius parlamento rinkimus, kurie vyks sekmadienį.

ECB kol kas iniciatyvos nerodo. Regis, taip pat laukia rinkimų Graikijoje baigties, tačiau pamiršta, kad sprendžiasi ne tik Graikijos, o visos Europos Sąjungos bei jos bendros valiutos likimas. ECB sprendimai ekonomistus nuvylė – jau 2008 m. palūkanų normos buvo aukštos, praėjusių metų pradžioje jos buvo didintos dar du kartus. Norisi tikėti, kad ECB jau pasimokė iš padarytų klaidų.

Veiksmų reikia šiandien

Ispanija yra viena didžiausių Europos šalių, tad jos žlugimas neigiamai paveiktų visos Europos Sąjungos bei euro ateitį. Laukti negalima – ryžtingai reikia elgtis jau šiandien.

Padidėjus nestabilumui, rinkos dalyviai sutelkė dėmesį į Ispanijos ir Kinijos augimo lėtėjimą. Pastaroji rūpesčių kelia kur kas mažiau, tačiau Ispanijos situacija sudėtingesnė. Norisi tikėti, kad tai, kas blogiausia, jau nutiko Graikijoje ir nebepasikartos. Kaip atskira šalis Graikija nėra svarbi, tačiau svarbu, kokį poveikį ji turės kitoms šalims. Netyla klausimas, jei šalis paliks euro zoną, ar ir kitos paseks jos pavyzdžiu. Dabartinė situacija – kur kas didesnių Europos problemų simptomas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Ispanijoje susidariusi situacija nėra vien Graikijos, o greičiau visos Europos ekonomikos pasekmė. Ispanijos atstovai tvirtina, jog šalies padėtis jokiu būdu negali būti lyginama su Graikijos. Vis dėlto, jei artimiausiu metu nebus imtasi aktyvių veiksmų, Graikijos likimas ištiks ne tik Ispaniją – į eilę rikiuosis ir kitos šalys.

Recesija jaučiama ir Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, net kai kuriose šiaurinėse šalyse. Pavyzdžiui, Suomijos ekonomika šiuo metu taip pat sparčiai lėtėja, nors ši šalis neturi nieko bendra su Graikija ar Ispanija. Tai gali būti ženklas, kad Europa artėja prie dar vienos recesijos.

Pinigų politika neišnaudota

Praėjusiais metais Europos centrinis bankas (ECB) padarė nemažai klaidų. Pirmiausia, nusprendė mažinti pinigų kiekį, todėl jų pasiūla šiuo metu yra labai žema. Du kartus sumažintos palūkanų normos rudenį sukėlė krizę, o kai situacija pradėjo gerėti, įvyko tas pats – Europa vėl atsidūrė keblioje padėtyje.

Dažnai manoma, kad ekonomikos lygis krenta ir valstybių deficitas didėja, jei vykdoma prasta fiskalinė politika. ECB iki šiol pinigų politiką naudojo politiniais tikslais ir vertė vyriausybes laikytis fiskalinės drausmės. Tačiau esant biudžeto deficitui, valstybės pinigų naudoti negali, nes paprasčiausiai jų neturi. Centriniai bankai pinigų turi, gali jų paskolinti ir taip padidinti pasiūlą.

Fiskalinė politika ekonomikos lygio augimo nepaskatins, nes tai gali padaryti tik pinigų politika. Fiskalinės politikos lengvinti nereikia – šalys negali išleisti daugiau pinigų nei turi. Augimą galima didinti keičiant pinigų politiką. Didžiausia ECB klaida buvo pinigų politikos politizavimas. Europos ekonomika atsistatys ir stabilizuosis tik tada, kai pinigų politika taps laisvesnė.

Nė viena šalis neapsaugota

Nėra koreliacijos tarp valstybių, kurių biudžetų deficitai didėja ir tų, kurių ekonomikos auga. Švedija ir Lenkija išnaudojo monetarinės politikos priemones, kad paskatintų augimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tose šalyse kur kas stabilesni ir valstybių finansai.

Tačiau net ir sparčiai augusios šalys dabar negali būti garantuotos dėl savo stabilumo. Švedija, Suomija, net ir Vokietija negali būti atsparios, kai visa Europa kenčia dėl griežtos pinigų politikos. Tai ženklas, kad dabartinė situacija yra daug rimtesnė nei tik Ispanijos ar Graikijos problemos.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

   

 


Captcha
 

Bankas „Nordea“ – „Lietuvos verslo lyderių“ partneris

Jau trečius metus bankas „Nordea“ kartu su „Verslo žiniomis“ organizuoja Lietuvos verslo aukščiausio lygio vadovų renginį „Lietuvos verslo lyderiai“, kurio metu bus apdovanotas akcininkų, darbuotojų ir visuomenės pripažintas „Metų CEO“, taip pat ir kitų 5 nominacijų lyderiai. skaityti »

Šiaulių bankas keičiasi ir pristato savo naują internetinį veidą

Šiaulių bankas atnaujino savo interneto svetainę – dabar ji tapo koncentruota, dinamiška, suteikianti aiškią informaciją ir skatinanti veikti. skaityti »

Jungdamiesi prie banko gyventojai vis dar renkasi slaptažodžių korteles

SEB banko duomenimis, daugiausia privačių elektroninės bankininkystės vartotojų – daugiau kaip 80 proc. – prie banko internetu sistemos jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. skaityti »

SEB grupės analitikai: pasaulio ekonomikos perspektyvos tvirtesnės

Pasaulio ekonomika vis dar auga santūriai, tačiau rodo daugiau pagyvėjimo ženklų, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. skaityti »

SEB rekomenduoja apsilankyti muzikos festivaliuose

Atsinaujinusi interneto svetainė www.begalinisrokenrolas.lt šiemet ir vėl kviečia susipažinti su daugiau negu 30 didžiausių muzikos festivalių Europoje ir Lietuvoje. skaityti »

Ūkio banko indėlininkams naujas mokestis

Nuo 2013 m. liepos 15 d. įsigalioja metinis indėlio administravimo mokestis, siekiant užtikrinti Ūkio banko klientams teiktų bankinių paslaugų tęstinumą ir tinkamą iš Ūkio banko perimtų minėtų indėlių administravimo kokybę. skaityti »

Pasiektas susitarimas dėl UAB „SNORO lizingas” akcijų pardavimo LHV ir RAZFin

BAB banko „SNORAS” bankroto administratorius Neil Cooper patvirtina, kad bankas pasiekė susitarimą su vienu didžiausių Estijos banku LHV ir jo partneriu RAZFin, Rakauskų šeimos bei Žabolis Partners kontroliuojama investicine bendrove, dėl UAB „SNORO lizingas” akcijų pardavimo. Sandorį užbaigti tikimasi per keletą mėnesių, gavus Konkurencijos tarybos pritarimą ir įvykdžius kitas sandorio sąlygas. skaityti »

Ekonomikai šylant įmonės drąsiau skolinasi apyvartinėms lėšoms

SEB banko duomenimis, Lietuvos įmonės ima drąsiau žvelgti į verslo ateitį ir daugiau naudojasi trumpalaikio kreditavimo ir lėšų valdymo paslaugomis, padedančiomis padidinti apyvartą. skaityti »

Sparčiai didėja nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų turtas

Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdomas turtas padidėjo 14,7 % – iki 179,82 mln. Lt. Per trejus metus šių fondų valdomas turtas išaugo net tris kartus. skaityti »