Bankų veiklos rodikliai: pozityvios tendencijos

Publikuota: 2016 m. birželio 13 d. pirmadienis

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius.

Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc. (2016 m. I ketv. – apie 16,9 mlrd., 2015 m. I ketv. – 16,1 mlrd. Eur). Namų ūkių paskolos būstui pirkti padidėjo apie 6 proc., vartojimo kreditas – 13 proc., likusios paskolos – 11 proc. Paskolų juridiniams asmenims kreivė, palyginti šių ir praeitų metų sausio-kovo mėn., šoktelėjo apie 5 proc. aukštyn – nuo 8,8 mlrd. iki 9,3 mlrd. Eur.

Bendras indėlių portfelis išaugo beveik 6 proc. (2016 m. I ketv. - apie 20,5 mlrd., 2015 m. I ketv. - 19,4 mlrd. Eur). Labiausiai (apie 18 proc.) padidėjo namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – nuo 5,5 iki 6,6 mlrd. Eur, o terminuotojų indėlių portfelis, tebesitęsiant nepatraukliems palūkanų dydžiams, kiek sumažėjo (2016 m. I ketv. – 3,4 mlrd., 2015 m. I ketv. – 3,9 mlrd. Eur). Ne finansų bendrovių indėlių tendencijos tos pačios: augo indėliai iki pareikalavimo, o terminuotųjų portfelis kiek traukėsi.

Atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius kyla aukštyn

Tęsiasi tolygus atsiskaitymų už pirkinius kortele augimas: nuo 47.284 (2015 m. I ketv.) iki 53.348 (2016 m. I ketv.) transakcijų. O atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta didesnė bene penktadaliu (18 proc.): 2016 m. I ketv. – beveik 975 mln., 2015 m. I ketv. – 827 mln. Eur.

Tiek debetinių, tiek kreditinių kortelių skaičius, palyginti pirmuosius šių ir praeitų metų ketvirčius, išlieka stabilus, o bendra kortelių apyvarta šių metų I ketv. apie 4 proc. didesnė.

„Nepaisant teigiamų tendencijų mokėjimo kortelių srityje, grynųjų pinigų naudojimas mūsų šalyje vis dar gajus – šiuo požiūriu lenkiame daugelį valstybių. Dažnai dar nesuprantama, kad banknotų spausdinimas, monetų kalimas, pinigų tvarkymas, inkasavimas, skaičiavimas, naikinimas brangiai kainuoja. Maža to, grynieji neužtikrina saugumo vagysčių ar plėšimų atvejais. Reikia tikėtis, kad jau greitu metu atsirasianti momentinių mokėjimų galimybė, kuri leis už smulkius pirkinius atsiskaityti greičiau, dar labiau populiarins atsiskaitymus kortele“, – pastebi S. Kropas.

Palyginti šių ir praeitų metų sausio-kovo rodiklius, šiemet internetinės bankininkystės klientų rodikliai pajudėjo aukštyn: nuo 4.050.155 iki 4.177.561 vartotojų.

Lizingas: rekordinių pokyčių prognozės pildosi

Šių metų I ketv. pabaigoje lizingo rinkos portfelis sudarė daugiau kaip 1,812 mlrd. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimas sudarė net 18,5 proc. Tai rekordinis šuolis, atspindintis itin aktyvų naujų sutarčių sudarymą. Sudarytų sutarčių skaičius pirmą šių metų ketvirtį augo 14 proc. ir sudarė 35,2 tūkst., tuo tarpu finansuota sutarčių suma pasiekė 300 mln. Eur (2015 m. I ketv. pabaigoje buvo 174,6 mln. Eur).

Šiemet išryškėja pozityvi tendencija – statistika rodo, jog verslas aktyviau didina veiklos apimtis, o plėtrą sieja su naujų įrenginių įsigijimu. Per pirmą šių metų ketvirtį buvo sudaryta net 46 proc. daugiau sutarčių pramonės įrangos ir įrengimų finansavimui lizingu, o finansuota suma augo 50 proc.

„Taip pat ypač juntama, kad įmonės orientuojasi į paslaugų savikainos mažinimą. Tai pasireiškia turto nuomos populiarėjimu. Verslas pradeda skaičiuoti, kad turėti turtą kainuoja daugiau nei nuomotis. Įrengimus perkant, gamybinės įmonės į savo produkcijos savikainą įskaičiuoja visą jų nusidėvėjimo vertę. Nuomos atveju savikainai turtas neturi tokios didelės įtakos, kadangi į ją galima traukti tik skirtumą tarp turto įsigijimo kainos ir planuojamos šio turto pardavimo kainos. Trumpai tariant, lizingo bendrovė iš anksto pasirūpina naudoto turto pardavimu, o tai sumažina gaminamos produkcijos savikainą“, – pažymi LBA lizingo komiteto pirmininkas L. Belickas.

Didžiąją dalį š. m. I ketv. lizingo portfelio sudaro transporto priemonės, kurių pardavimų kreivės, pernai augusios rekordiniais tempais, ir toliau kyla. Augo sunkvežimių, naujų priekabų ir puspriekabių, traktorių pardavimai.

Privatūs asmenys pirkdami naujus automobilius buvo aktyvūs. Taip pat automobilių parkus intensyviai atnaujino ir įmonės. Naudotų automobilių pardavimo apimtys lizingu augo penktadaliu. Pastebima, kad net ir naudoti, jie perkami naujesni. Lietuvoje automobilių parkas seniausias Baltijos šalyse, tad ši tendencija rodo, kad lizingas prisideda prie automobilių parko atnaujinimo.

Pirmo ketvirčio lizingo augimo apimtis galima drąsiai vadinti didžiausiomis per pastarąjį dešimtmetį. Prognozuojama, kad metinis lizingo rinkos rezultatas džiugins – tikėtinas dviženklis augimas.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha