Bankai verslui skolina aktyviau – portfelio vertė artėja prie 9 mlrd. Eur ribos

Publikuota: 2016 m. gruodžio 14 d. trečiadienis

Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

„Dar pernai pradėję aktyviau kredituoti bankai šiemet paspartino apsukas. Stabilų gyventojų paskolų portfelio augimą papildė ir kreditavimo verslui plėtra. Tikėtina, kad ateityje kreditavimo apimčiai, įtakos turės ir konkurenciją, ypač smulkiojo verslo segmente, stiprins nauji rinkos dalyviai – specializuoti bankai. Jie galės steigtis nuo kitų metų, tačiau aktyvų rinkos dalyvių domėjimąsi šia veiklos forma jaučiame jau dabar“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius bendra bankų paskolų portfelio vertė išaugo 1,7 mlrd. Eur – dvigubai daugiau nei pernai atitinkamu metu – ir spalio 1 d. sudarė 18,1 mlrd. Eur. Aktyviau skolinosi tiek verslas, tiek gyventojai.

Toliau gausėja indėlių bankuose – laikotarpio pabaigoje jų suma siekė 17,4 mlrd. Eur. Indėlių prieaugiu išsiskyrė įmonės – jų indėlių suma per ketvirtį padidėjo 473 mln. Eur (10 %) ir spalio 1 d. sudarė 5,2 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai atitinkamu laikotarpiu keitėsi labai nedaug: jų suma padidėjo 0,3 proc. – iki 10,5 mlrd. Eur.

Bankų ir užsienio bankų filialai šiemet per devynis mėnesius uždirbo 177,8 mln. Eur pelno – tai 5,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Bendram bankų veiklos rezultatui didžiausią įtaką padarė didėjusios grynosios palūkanų pajamos ir mažėjusios administracinės išlaidos, taip pat vienkartiniai veiksniai. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai. Visi šalyje veikiantys bankai vykdė nustatytus kapitalo reikalavimus, tačiau kai kuriems bankams vis dar aktualus kapitalo stiprinimo klausimas.

Šalies bankų sektorius rengiasi reikšmingoms permainoms, kurios jau 2016 m. turėjo įtakos bankų įkainiams. Pavyzdžiui, dar iki pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įsigaliojimo bankai vienas po kito klientams pasiūlė mokėjimo planus, kuriais naikinama tokia ydinga praktika kaip įskaitymo į sąskaitą mokesčiai. Bankų paslaugų ir komisinių pajamos šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 1,1 mln. Eur (–0,6 %) ir sudarė 173,5 mln. Eur.

Kitų metų viduryje įsigalios Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymas, kuris įtvirtina būsto paskolų klientų apsaugos bendrą standartą. Įstatyme įtvirtinta daug klientams naudingų nuostatų, susijusių su klientų informavimu, būsto kredito sąlygų palyginamumu, draudimu su būsto paskola privalomai įsigyti kitų banko produktų.

Nuo kitų metų, norint steigti specializuotą banką, nuosavam kapitalui pakaks 1 mln. Eur vietoj tradiciniam bankui reikalaujamų 5 mln. Eur. Specializuotas bankas galės teikti beveik visas tradicinės bankininkystės paslaugas, t. y. priimti indėlius, teikti paskolas, tačiau jis negalės teikti investicinių paslaugų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »