Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Publikuota: 2017 m. balandžio 11 d. antradienis

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse.

Šis lietuvis pirmą kartą dalyvavo monetos kūrimo konkurse, ir būtent jo sukurtas piešinys bus pavaizduotas ant 2018 m. pradžioje išleidžiamos bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės 2 eurų monetos. Moneta bus identiška visose trijose šalyse, skirsis tik užrašytas valstybės pavadinimas. Prieš kaldinant monetą, ji dar turės būti suderinta Europos Sąjungos lygiu.

Dėl bendros Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos dizaino gyventojai iš viso pasaulio dvi savaites balsavo interneto svetainėje www.baltijosmoneta.eu. Suskaičiavus 14 302 balsus paaiškėjo, kad laimėjusio projekto autorius J. Petrulis surinko trečdalį balsų. Nors už monetas balsavo žmonės daugiausia iš Baltijos valstybių (estų balsai sudarė 36 %, latvių – 32 %, lietuvių – 25 %), taip pat sulaukta balsų iš kitų Europos šalių, Japonijos, Australijos, Argentinos, Kanados, JAV, Indijos, Maroko.

Iš viso konkurse dalyvavo 6 dizaino projektai, po 2 iš kiekvienos šalies. Balsavimo metu jų autoriai buvo laikomi paslaptyje, neatskleista ir iš kokios šalies kuri moneta.

Už monetą balsavę gyventojai taip pat dalyvavo loterijoje. Pasibaigus balsavimui, burtų keliu ištraukti 100 laimėtojų, gausiantys po tris 2 eurų progines monetas iš kiekvienos šalies. Centriniai bankai susisieks su laimėtojais, kad šie nurodytų, kokiu adresu išsiųsti prizus. Monetos numizmatinėse pakuotėse bus išsiųstos po jų išleidimo į apyvartą 2018-ųjų pradžioje.

Internetinis balsavimas vyko nuo kovo 21 d. iki balandžio 5 d. Vienas žmogus galėjo balsuoti tik vieną kartą, patvirtindamas savo balsą elektroniniu paštu gauta nuoroda. Renkant monetos dizaino laimėtoją buvo skaičiuojami tik patvirtinti balsai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »