2016 m. bankai skolino gerokai daugiau, kartu augo jų pelnas

Publikuota: 2017 m. kovo 14 d. antradienis

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams.

 „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo. Bankai dosniau teikė paskolas tiek įmonėms, tiek gyventojams, o būsto paskolų vertė viršijo prieš krizę buvusį lygį. Prognozuojame, kad šiemet klientų poreikis paskoloms nemažės, todėl skolinimas toliau augs“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankas ir toliau labai akylai stebės rinką ir, įžvelgęs grėsmę pūstis kredito burbului, nedelsdamas reaguos taikydamas makroprudencines priemones.

Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė per 2016 m. išaugo 10,6 proc. – iki 18,1 mlrd. Eur. Gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo 6,9 proc. – iki beveik 8,1 mlrd. Eur.

Didžiąją namų ūkiams suteiktų paskolų dalį sudarė būsto paskolos, kurių vertė per metus išaugo 6,4 proc. ir sudarė 6,4 mlrd. Eur. – pasiekė istoriškai aukščiausią tašką. Augančiam būsto kreditui įtaką darė aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, su tuo susiję gyventojų lūkesčiai ir sparčiai augančios pajamos, taip pat – gerėjanti ekonominė būklė ir žemų palūkanų aplinka. Vis dėlto būsto kredito rinka šalies mastu netolygi. 2016 m. daugiau nei pusė (55 %) suteiktų naujų būsto paskolų sumos buvo skirta butams ir namams Vilniaus apskrityje pirkti. Kauno ir Klaipėdos apskritims teko atitinkamai 19 ir 14 proc. naujų būsto paskolų srauto.

Įmonių paskolų vertė per metus padidėjo 11,3 proc. ir sudarė beveik 8,6 mlrd. Eur. Tokiam dviženkliam augimui įtaką darė kelios didelės paskolos.

Bankų paskolų portfelio kokybė buvo geresnė. Neveiksnių skolos priemonių dalis per metus sumažėjo 1,7 proc. punkto ir 2017 m. sausio 1 d. sudarė 3,8 proc. Gerėjo tiek ne finansų bendrovėms, tiek namų ūkiams suteiktų paskolų kokybės rodikliai.

Sparčiai didėjęs skolinimas augino bankų turtą, kuris per metus šoktelėjo beveik 10 proc. – iki 25,8 mlrd. Eur.

Padidėjęs skolinimo mastas, mažėjusios palūkanų išlaidos, didino grynąsias bankų palūkanų pajamas, o šios labiausiai prisidėjo prie pelno augimo. Neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai 2016 m. uždirbo 252,2 mln. Eur pelno – 36,9 mln. Eur (17,1 %) daugiau nei 2015 m. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai.

Bankų sistemos kapitalo būklė 2016 m. buvo stabili. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,4 proc.

„Pagal Lietuvos bankui pateiktas komercinių bankų ataskaitas, bankai vykdė kapitalui nustatytus reikalavimus. Tačiau, mūsų vertinimu, kapitalo stiprinimas ir toliau yra aktualiausias vietos bankams, todėl jų veikloje tai turi būti prioritetinis uždavinys“, – sako V. Vasiliauskas.

Nepaisant aktyvesnio kreditavimo, bankai išlaiko subalansuotą finansavimosi struktūrą pasikliaudami gyventojų ir įmonių indėliais. Bankuose pasiekiami indėlių rekordai. Ne išimtis ir 2016 m. Klientų suma bankuose 2017 m. sausio 1 d. sudarė 18,8 mlrd. Eur indėlių ir buvo 10,0 proc. didesnė nei prieš metus. Didžiąją šios sumos dalį – beveik 11,2 mlrd. – sudarė gyventojų indėliai. Tvyrant itin žemų palūkanų aplinkai, apie 70 proc. šios sumos tiesiog laikoma einamosiose sąskaitose, nesudarant indėlių sutarčių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »