2016 m. bankai skolino gerokai daugiau, kartu augo jų pelnas

Publikuota: 2017 m. kovo 14 d. antradienis

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams.

 „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo. Bankai dosniau teikė paskolas tiek įmonėms, tiek gyventojams, o būsto paskolų vertė viršijo prieš krizę buvusį lygį. Prognozuojame, kad šiemet klientų poreikis paskoloms nemažės, todėl skolinimas toliau augs“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankas ir toliau labai akylai stebės rinką ir, įžvelgęs grėsmę pūstis kredito burbului, nedelsdamas reaguos taikydamas makroprudencines priemones.

Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė per 2016 m. išaugo 10,6 proc. – iki 18,1 mlrd. Eur. Gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo 6,9 proc. – iki beveik 8,1 mlrd. Eur.

Didžiąją namų ūkiams suteiktų paskolų dalį sudarė būsto paskolos, kurių vertė per metus išaugo 6,4 proc. ir sudarė 6,4 mlrd. Eur. – pasiekė istoriškai aukščiausią tašką. Augančiam būsto kreditui įtaką darė aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, su tuo susiję gyventojų lūkesčiai ir sparčiai augančios pajamos, taip pat – gerėjanti ekonominė būklė ir žemų palūkanų aplinka. Vis dėlto būsto kredito rinka šalies mastu netolygi. 2016 m. daugiau nei pusė (55 %) suteiktų naujų būsto paskolų sumos buvo skirta butams ir namams Vilniaus apskrityje pirkti. Kauno ir Klaipėdos apskritims teko atitinkamai 19 ir 14 proc. naujų būsto paskolų srauto.

Įmonių paskolų vertė per metus padidėjo 11,3 proc. ir sudarė beveik 8,6 mlrd. Eur. Tokiam dviženkliam augimui įtaką darė kelios didelės paskolos.

Bankų paskolų portfelio kokybė buvo geresnė. Neveiksnių skolos priemonių dalis per metus sumažėjo 1,7 proc. punkto ir 2017 m. sausio 1 d. sudarė 3,8 proc. Gerėjo tiek ne finansų bendrovėms, tiek namų ūkiams suteiktų paskolų kokybės rodikliai.

Sparčiai didėjęs skolinimas augino bankų turtą, kuris per metus šoktelėjo beveik 10 proc. – iki 25,8 mlrd. Eur.

Padidėjęs skolinimo mastas, mažėjusios palūkanų išlaidos, didino grynąsias bankų palūkanų pajamas, o šios labiausiai prisidėjo prie pelno augimo. Neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai 2016 m. uždirbo 252,2 mln. Eur pelno – 36,9 mln. Eur (17,1 %) daugiau nei 2015 m. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai.

Bankų sistemos kapitalo būklė 2016 m. buvo stabili. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,4 proc.

„Pagal Lietuvos bankui pateiktas komercinių bankų ataskaitas, bankai vykdė kapitalui nustatytus reikalavimus. Tačiau, mūsų vertinimu, kapitalo stiprinimas ir toliau yra aktualiausias vietos bankams, todėl jų veikloje tai turi būti prioritetinis uždavinys“, – sako V. Vasiliauskas.

Nepaisant aktyvesnio kreditavimo, bankai išlaiko subalansuotą finansavimosi struktūrą pasikliaudami gyventojų ir įmonių indėliais. Bankuose pasiekiami indėlių rekordai. Ne išimtis ir 2016 m. Klientų suma bankuose 2017 m. sausio 1 d. sudarė 18,8 mlrd. Eur indėlių ir buvo 10,0 proc. didesnė nei prieš metus. Didžiąją šios sumos dalį – beveik 11,2 mlrd. – sudarė gyventojų indėliai. Tvyrant itin žemų palūkanų aplinkai, apie 70 proc. šios sumos tiesiog laikoma einamosiose sąskaitose, nesudarant indėlių sutarčių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »